dienoraštis
man tik 25 – tik dabar
pradėjau gyventi
Tądien savo popieriniame dienoraštyje rašiau, kad, matyt, Monique jau turi per daug užspalvintą lapą, kad galėčiau ant jo piešti toliau.
Atitraukiau užuolaidas, atidariau duris ir staiga pasigirdo visų balsai, akomponuojami tų gimtadieninių pučiamų švilpukų (kaip jie vadinasi?!)
kaip padaryti šiuos metus daugiau apie tai, kas aš esu, o ne apie tai, ką darau.
Žandai neįpareigojančiai pakyla nuo šypsnio. Aš pradedu linguoti į šonus, lyg laivelis krante, lengvai blaškomas nuvilnijusios bangos.
“Būti centre veiksmo, kuris vyksta tavo gyvenime, net kai atrodo, kad vyksta tik eiliniai dalykai.”
Tądien savo popieriniame dienoraštyje rašiau, kad, matyt, Monique jau turi per daug užspalvintą lapą, kad galėčiau ant jo piešti toliau.
Atitraukiau užuolaidas, atidariau duris ir staiga pasigirdo visų balsai, akomponuojami tų gimtadieninių pučiamų švilpukų (kaip jie vadinasi?!)
kaip padaryti šiuos metus daugiau apie tai, kas aš esu, o ne apie tai, ką darau.
Žandai neįpareigojančiai pakyla nuo šypsnio. Aš pradedu linguoti į šonus, lyg laivelis krante, lengvai blaškomas nuvilnijusios bangos.
“Būti centre veiksmo, kuris vyksta tavo gyvenime, net kai atrodo, kad vyksta tik eiliniai dalykai.”
